Santykiai su vyru po vaiko gimimo

Pamenu, nėštumo metu ši tema man buvo itin aktuali. Kas bus, kaip bus...   Vaikiuko abu norėjom, planavom ir laukėm. Kai jau laukiausi, dažnai aptardavom kaip viskas bus ir abu sutardavom, kad svarbiausia nepamiršti mudviejų, nes kitaip nei mes nei vaikai laimingi nebusim

Ir mes vis dar stengiamės... Ir ne, mes nesidarom romantiškų vakarienių - jei apskritai spėjam kažką normalesnio pasigaminti tai jau šventė ir ne, mes nevalgom dviese žvakių šviesoje, kai vaikas užmiega - valgom pakaitom, o kai vaikas pagaliau užmiega bent vienas iš mūsų dažniausiai jau būna "lūžęs" arba nebepanašus į žmogų. Ir visada sakiau, kad mašinoj gale nesėdėsiu prie vaiko! Sėdėsiu prie vyro, kaip dera -  Nu ir tikrai kokį vieną kartą iš keturių gale ir nesėdžiu Ir žinoma sakiau, kad vaikas tai jau mūsų lovoj nemiegos. Ir žinokit galima sakyti nemiega, nes miega ant mūsų O jei pažiūrim kokį filmą, tai giriamės visiems dvi savaites

Bet mes tame esam kartu, esam komanda palaikom vienas kitą, kai mirštam iš nuovargio ir kažkaip susidorosim, manau

Tiesa, gimus vaikui atsiranda nauja ginčų era, kuri vadinasi "aš geriau žinau, kaip auklėti vaiką". Ir atrodo anksčiau neturėjai dėl ko pyktis, o vat dabar tai atviri klodai mes dažniausiai susitariam, bet žinau, kad čia būna iki skausmo juokingų istorijų

O kaip pasikeitė jūsų santykiai po vaiko gimimo?